Todis

Šis straipsnis apie Italijos miestą. Apie paukštį skaitykite straipsnyje todiniai.

Todis it. Todi
Miesto reginys
Todis 42°46′44″ š. pl. 12°24′51″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Italija
Regionas	Umbrija
Provincija	Perudžos provincija
Gyventojų (2021)	5 159
Plotas	1,94 km²
Tankumas (2021)	2 659 žm./km²
Altitudė	397 m
Vikiteka	Todis

Todis (it. Todi) – miestas vidurio Italijoje, Umbrijoje, Perudžos provincijoje, 35 km į pietus nuo Perudžos, ant kalvos Tibro slėnio šlaite. Praeina Perudžos–Ternio kelias ir geležinkelis, taip pat keliai į Folinją, Orvjetą. Gaminama televizorių įranga, sukto plieno gaminiai.

Todyje išlikęs etruskų nekropolis, romėnų amfiteatras ir forumas, antikiniais bei viduramžių laikais statytos miesto sienos, Liaudies rūmai (1213–1233 m., pastatyti, kai Todis buvo nepriklausomas miestas), XIII a., Kapitono ir Prijorų rūmai, romaninė-gotikinė katedra, Šv. Fortūnato (1292 m., su XV a. fasadu), Švč. Dievo Motinos Nuliūdusiųjų Paguodos (1508–1524 m.) bažnyčios.

Istorija

VIII–VII a. pr. m. e. mieste gyveno umbrai, o pati vieta vadinta Tutere. Miestas stovėjo ant ribos su Etrūrija. Vėliau čia stovėjo etruskų tvirtovė. 217 m. pr. m. e. miestas užkariautas romėnų ir vadintas Tuderiu (lot. Tuder). Iš šio miestu buvo kilusi imperatoriaus Trajano giminė. II a. Todyje krikščionybę išplatino jo vyskupas, Šv. Terentianas. VI a. pagarsėjo Todžio vyskupas Šv. Fortūnatas, padėjęs apsaugoti miestą nuo gotų antpuolio. 1367 m. Todis prijungtas prie Popiežiaus srities.

• 
  Todis ant kalvos
• 
  Švč. Dievo Motinos Nuliūdusiųjų Paguodos bažnyčia
• 
  Miesto siena
• 
  Todžio architektūra