Pereiti prie turinio

Kauno gubernija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kauno gubernija
Ковенская губеpния

1843  1915
ValstybėRusijos imperijos vėliava Rusijos imperija
GeneralgubernatorijaVilniaus generalgubernatorija
Administracinis centrasKaunas
Ujezdai7
GubernatoriusKauno gubernatorius
Gyventojų969 369 (1857), 1 544 564 (1897), 1 857 100 (1914)
Plotas40 641 km²

Kauno gubernija (rus. Ковенская губеpния) – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas 18431915 m. Centras – Kaunas. Buvo dabartinės Lietuvos centrinėje, vakarinėje ir šiaurinėje dalyje bei Baltarusijos šiaurės vakariniame pakraštyje. Gubernija įėjo į Vilniaus generalgubernatoriją. Plotas 38 400 km². Priklausė Rusijos imperijos nepramoninėms gubernijoms, žemės ūkio lygiu buvo viena pirmaujančių, gyventojai – vieni raštingiausių (1897 m. 55,3 proc.).

1842 m. gruodžio 30 d. pasirašytas Rusijos caro Nikolajaus I įsakymas,[1] kuriuo siekiama subalansuoti Šiaurės vakarų gubernijas gyventojų ir ploto atžvilgiu, sudarant Kauno guberniją iš šiaurinių Vilniaus gubernijos apskričių (visų Raseinių, Šiaulių, Telšių, Upytės arba Panevėžio, Vilkmergės, Zarasų apskričių, dalies Kauno apskrities). Iš likusios dalies Kauno apskrities (iki Rumšiškių) buvo atkurta Trakų apskritis. Šis įsakymas įsigaliojo 1843 m. liepos 13 d. (pagal senąjį kalendorių – liepos 1 d.).[2] Gubernija buvo Rusijos imperijos šiaurės vakarinėje dalyje.[3]

Įkūrus guberniją, paskirtas Kauno gubernatorius, vicegubernatorius, gubernijos valdyba, finansų rūmai, prokuroras ir du striapčiai, sudarytas sąžinės teismas, visuomenės priežiūros prikazas, statybos komisija, paskirti gydymo valdybos inspektorius, gubernijos matininkas, miesto magistrato nariai (ratmanai ir burmistrai), mokyklų inspektorius, muitinės viršininkas, pasienio valdininkai, miesto viršininkas, miesto seniūnai, gubernijos bajorų vadas, policmeisteris, valstybės turtų apygardos viršininkas, girininkas, zemskinis teismas, apskaitos iždininkas. Kauno gubernija be pakeitimų išliko iki 1915 m.

Gubernijos istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.SuskirstymasGyvenvietės
1857969.369
  • 251 miestelis
  • 25.465 kaimai
1895144 valsčiai
18971.544.564
19131.774.000
191440.2601.857.1007 apskritys: Kauno apskritis, Panevėžio apskritis, Raseinių apskritis, Šiaulių apskritis, Telšių apskritis, Vilkmergės apskritis, Zarasų apskritis

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gubernijos apskritys 1913 m.
Gubernijos valsčiai 1890 m.

Gubernija buvo sudaryta iš 7 apskričių,[4] iki tol priklausiusių Vilniaus gubernijai:

Bendrai apskritys užėmė 37 000 tūkstančius kvadratinių varstų (38 400 km²), buvo 830 tūkst. gyventojų. Didžiausios – Šiaulių apskrities – plotas 1897 m. buvo 6498 kvadratiniai varstai su 3937 gyvenamų vietovių, kuriose gyveno 239 000 gyventojų. 1913 m. buvo 141 valsčius, 936 seniūnijos, 9 miestai, 24 641 kitos gyvenvietės.[5]

Per 74 metų laikotarpį (1843–1917 m.) iš viso pareigas ėjo 22 gubernatoriai.

NuoIkiGubernatorius
1843-04-231848-03-10Ivanas Kalkatinas
1848-03-101848-03-17Sergejus Dolgorukovas
1848-03-171851-04-03Afanasijus Radiščevas
1851-04-031854-08-13Piotras Švarcas
1854-08-131857-10-24Ivanas Romanusas
1857-11-011861-09-18Stanislavas Chominskis
1861-09-181863-06-04Grigorijus Krygeris
1863-06-041863-08-01Sergejus Engelhartas
1863-08-021866-07-27Nikolajus Muravjovas
1866-07-291868-05-17Aleksejus Kaznačejevas
1868-05-311874-01-10Michailas Obolenskis
1874-02-081879-04-30Piotras Bazilevskis
1879-05-211880-06-27Sergejus Gudimas-Levkovičius
1880-09-061881-03-09Nikolajus Baranovas
1881-03-271886-12-26Valerijus Melnickis
1887-01-081890-04-19Jevgenijus Kurovskis
1890-05-031896-07-11Nikolajus Klingenbergas
1896-07-111899-05-24Sergejus Suchodolskis
1899-05-241902-02-01Aleksejus Rogovičius
1902-02-011904-04-15Emanuilas Vatacis
1904-04-241912-12-31Piotras Veriovkinas
1912-12-311917Nikolajus Griazevas
  1. Ковенская губерния. Archyvuota kopija 2022-12-29 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 442–443 psl.
  3. Ковенская губерния. // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, 1890–1907.
  4. Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 136 (PDF 36–37 psl.)
  5. Россiя. Географическое описание Россiйской Имперiи по губернiямъ и областямъ съ географическими картами. – Санктпетербургъ, Тип. "Бережливость", 1913. // PDF 152–153 psl.